2009 m. birželio 12 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos nario Raimundo Kaminsko iniciatyva suorganizuota pažintinė kelionė „Lietuvos Prezidento Antano Smetonos keliais“, kurioje dalyvavo Kauno miesto savivaldybės narės Ona Nijolė Rudgalvienė ir Rimutė Prievelienė, Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Rita Rasikienė, mūsų mokyklos mokytojų ir mokinių komanda bei kitų Kauno mokyklų vadovai, mokytojai ir mokiniai. Kelionės metu aplankėme pirmojo šalies Prezidento Antano Smetonos gimtąsias vietas, pabuvojome Užugirio A. Smetonos pradinėje mokykloje, Ukmergės kraštotyros muziejuje, aplankėme restauruojamą Taujėnų dvarą.Autobusas iš Kauno pro Ukmergę pasuko Lėno ežero link, į prezidento Antano Smetonos gimtinę. Netoli Užulėnio kaimo, prie didingo trijų aukštų mūrinio pastato mus svetingai pasitiko Taujėnų vidurinės mokyklos direktorius Stasys Kaplūnas. Susipažinome su Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardo Užugirio pradžios mokykla, veikiančia nuo 1936 m. Mokykla išaugo paties Prezidento rūpesčiu kaip dovana gimtinei. Sovietmečiu ji buvo devynmetė, vėliau - pagrindinė mokykla. Tiktai atkūrus Nepriklausomybę Užugirio mokyklai grąžintas senasis, Antano Smetonos pagrindinės mokyklos, vardas. Po reorganizacijos mokykla tapo pradinė. Kad pastatas neliktų pustuštis, nutarta čia įkurti Ukmergės kraštotyros muziejaus filialą. Daug metų pedagogai ir jaunieji kraštotyrininkai rinko įvairias senienas, senus dokumentus, nuotraukas, užrašinėjo vietinių žmonių prisiminimus. Muziejuje pamatėme daug įdomių eksponatų pasakojančių apie prezidento A.Smetonos gyvenimą, žmonių buitį, papročius, pokario rezistencinę kovą, mokykloje Lietuvos nepriklausomybės laikais gyvenusių mokytojų kuklią buitį. Apžiūrėjome ekspoziciją „Lino kelias“, pradinių klasių mokinių darbelius. Nuoširdžiai žavėjomės žmonėmis, daug metų besirūpinančiais savo krašto istorinio kultūrinio paveldo išsaugojimu ateities kartoms.
          Mūsų kelionė tęsiasi Užulėnio kaime. Čia prasideda būsimo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos kelias į gyvenimą. Užulėnis - nedidukas kaimas, jame likę tik keletas sodybų. Netoliese yra Užugirio kaimas, kuriame gimė baudžiauninkų šeimoje Jonas Smetona, paveldėjęs iš tėvo Kazimiero ketvirtį valako žemės ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų kaimo. Pasakojama, kad jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus. Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų, Antanas buvo šeštasis, gimęs 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Jis vėliau tapo žymiu laikraštininku, valstybininku, politiku, pirmuoju ir paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidentu. Sodyboje lankėsi daug įžymių žmonių: 1896 m. čia gyveno ir kartu su A. Smetona rinko medžiagą kalbininkas Jonas Jablonskis. Deja, Smetonų sodyba neišliko. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai, ir įrengtą maketą sodybos, kokia ji buvo XX a. pradžioje. Stūkso nedidelis paminklinis akmuo su bronziniu A.Smetonos bareljefu. 
Lėno kraštas prezidento A.Smetonos rūpesčiu valstybės ir asmeniškai paties šalies vadovo buvo labai remiamas. Buvo nusausinti dideli žemės plotai, nutiesti geri keliai. Užugiryje, supirkus kai kurias aplinkinių kaimų žemes, sukurtas prezidento pavyzdinis ūkis ir pastatyti reprezentaciniai rūmai. A.Smetona čia dažnai lankydavosi, o vasarą ir gyvendavo. Į Užulėnį, Lėną ir Užugirį atvykdavo daug aukštų valstybės pareigūnų ir šiaip svečių. Užugiryje tebestovi buvę Prezidento dvaro rūmai. Daug metų pastate veikė Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė. Atkūrus nepriklausomybę, ligoninė buvo iškelta. Tačiau ir tuomet ligoninės administracija rūpinosi pastato apsauga, kad jis nebūtų niokojamas. Tiesa, dar neaiški dabartinė jo paskirtis. Tinkamai restauruotas ir pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams pastatas deramai įamžintų Prezidento atminimą. 
           Prie Švč. Jėzaus Širdies vardo bažnyčios stovinčio kryžiaus trumpa malda ir uždegtomis žvakėmis pagerbėme bolševizmo aukas, tuo patvirtindami, kad ir mes išpažįstame tuos pačius idealus. 
              Trumpai susipažinę su Užulėnio ir Užugirio istorinėmis vietomis, vėl leidžiamės į kelią. Taujėnų dvare mus pasitinka šeimininkė V. Stackevičienė. Taujėnų dvaras, garsėjantis turtingumu ir prašmatnumu, iki sovietmečio priklausė Radvilų giminei. 1802 m. pastatytus klasicistinio stiliaus rūmus, su bene vieninteliais originaliais karnizo lipdiniais, ir angliško stiliaus parką, kuriame tarpukario laikais buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas, ėmėsi tvarkyti trys šeimos. Buvęs Taujėnų dvaras kaip ir parkas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Dvare yra dar vienas unikalus statinys – 200 metų senumo trijų aukštų medinis svirnas. Antro tokio Lietuvoje nėra. Anot V.Stackevičienės, dvaro atstatymas dabar tapo ne tik jų šeimos, bet ir visos giminės gyvenimo būdu. Savaitgaliais į Taujėnus susirenka gausus būrys pagalbininkų. Tiesa, ypatingos prabangos dvare nėra ir nebus. Kadangi viduje beveik neišliko nieko autentiško, dvaras įrengiamas gana paprastai ir prabanga netviska. Didžiąją dalį ąžuolinių baldų rūmų salėms pagamino patys šeimininkai. Nemažai senų baldų, interjero detalių Stackevičiai atsivežė ir iš Prancūzijos. „Nesiekiame stiliaus grynumo, nes tokios prabangos sau negalime leisti. Gal kada nors ateityje galėsime ir geriau įsirengti“, – vylėsi šeimininkė. Atgimstantis dvaras svečių sulaukia jau beveik kiekvieną savaitgalį.

           Kelionė Antano Smetonos keliais – tai tarsi mūsų santykio su praeitimi ženklas, skirtas dabarčiai bei ateičiai.