ADVENTINIS MĄSTYMAS MOKYTOJAMS

2009 m. gruodžio 21 d. dorinio ugdymo mokytojos Ilona Jurevičiūtė ir Inga Rakauskienė Antano Smetonos vidurinės mokyklos mokytojams surengė tradicinę adventinio susikaupimo popietę. Mąstymo tema: „Dievo šviesa šv. Šeimos ikonoje“. Jis yra įkvėptas žiūrint į vieną jugoslavų bažnyčios XIV a. freskų ciklo, pasakojančio apie Marijos gyvenimą, atvaizdą.

Pradžioje dalyviai, skambat tyliai meditacinei muzikai, apmąstė Šv. Rašto ištrauką iš Jn 1,1-5:

„Pradžioje buvo Žodis, ir Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė“.

Toliau, žvelgdami į šv. Šeimos ikonos atvaizdą mokytojai mąstė, ko mus gali išmokyti šventoji šeima. Čia paminėsime tik keletą iš jų, tais pačiais žodžiais, kuriais popiežius Paulius VI pasakė būdamas Nazarete: “Nazareto šeima mus moko tylos. O, jeigu mumyse užgimtų aistra tylai; ta nuostabi, nustebinanti ir žadinanti tylos atmosfera! Ji neatskiriama nuo Dvasios. Mūsų laikmečio gyvenimas tiesiog apsvaigina daugybe garsų, triukšmų. Tyla pasaulyje, kur daug triukšmo ir maišaties. O, Nazareto tyla, išmokyk mus, kad suvoktume koks svarbus ir reikalingas yra pasiruošimo darbas, mūsų studijos, meditacijos, vidinis gyvenimas, malda, kurią Dievas mato slaptoje. Štai čia, šioje vietoje, šioje šeimoje mes išmokstam gyventi šeimoje. Nazaretas mums primena ką reiškia būti šeima, kas yra meilės Komunija, meilės bendrystė. Šios šeimos paprastumas yra iškilmingas”.

Šventoji Nazareto šeima mus gali išmokyti vienybės skirtingumuose. Ji moko klausytis, kai vienas kalba. Ji moko mus meilės, pagalbos, klausymosi, moko maldos. Šventoji šeima – tai dangiškosios Trejybės paveikslas žemėje. Šventoji šeima, tai – visų žemės šeimų modelis. Prie šios šeimos kojų mes sunešame savo šeimas, patikėdami savo šeimą Marijai, Juozapui ir Kūdikiui, kad mūsų šeima būtų saugoma ir paglėbiama Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios; kad išmoktume gyventi Trejybėje, besidalinančioje, duodančioje meilėje. Dalindamiesi vieni su kitais dovanomis, esame gyvas Dievo buvimo paveikslas pasaulyje.Kai mes žiūrime į ikoną tokiomis akimis, tuomet ikona gali tapti šviesa daugybėje mūsų gyvenimo tamsumų.

Po mąstymo dalyviai buvo kviečiami bendrai maldai ir agapei.

Pirmas puslapis